para reikšmė
Kas yra para? 1 parà (brus. пapa, rus. пopa) sf. (4) dvidešimt keturių valandų laiko tarpas, diena ir naktis: Darbo diena turi būti ne ilgesnė kaip aštuonios valandos per parą rš. Primuštas nė parõs nesirgo ir mirė J. Kelionė iš Klaipėdos iki Kanados truko dešimt parų sp.
2 ×parà (rus. пopa, brus. пapa) sf. (4) OZ39, Btrm laikas, metas: Kelkitės, jau neprimiegosit, kad atej[o] parà keltis Stk. Dabar pati parà agurkam sodint Trgn. Ligi kurios parõs reikia padaryt? Ds. Ne parõj pasėsi, ne parõj ir pjausi Žl. Šaltis ima be parõs Str. Ateik rytoj šita parà, tai mañ' rasi Lkm. Jau parà namon važiuot Plm. Be paros nebus pavasario Tršk. Jau parà mirt Dglš. Nue[jo] be parõs kapuosan Dglš. Kada pietūs – parõj bus? Plš. Jau ne parà, motule, jau ne parà, širdele: tai surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai LTR(Ndz). Be parelės žemelė priglaudė savo šaltan prieglobstėlin rš. Žaliasai putinėlis nakčia pražydėjo, toj parelėj motulė dukrą radino (gimdė) LTR(Rtn). ^ Ik pãrai uzbonas vandenį neša (viskam ateina galas) Vrn. ◊ į pãrą (parõn) ateĩti pasidaryti normaliam: Kai susmušiau galvą, pajuodavo paakys – do i neateina ton paron Plš. iš parõs išeĩti 1. išprotėti: Aš ažu jūs tai iš parõs išeisiù Arm. 2. peraugti (apie vaikinus, merginas): Išẽjo iš parõs – ir svied' (sviesk) až tvoros Str. iš parõs išvarýti sukvailinti: Itas vaikas tai mus iš parõs išvãrė Arm.
para junginiai
- kiaurą parą