vogimas reikšmė
Kas yra vogimas? vogìmas sm. (2) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Krž, Grz, Ps, Tr, Pl; R100, MŽ131, S.Dauk, N, M, L, ŠT41,248 → vogti: 1. Pasiutęs vogìmas visais kraštais, kas ką galia Krš. Kur tas didysis y[ra] vogìmas? – Kur tas susigrūdimas! Vgr. Kol žmonys ne iš prakaito, o iš vogìmo mis, nėko nebūs Krš. O čigonam tai iš vogìmo tik ir gyvent Šmn. Badsprogos tie! Viską i sudirbo, vogimù gyvena! Krš. Kai kas ir iš vogìmo gyvena Lel. Žu vogìmą tiek būt nesūdę, ale žulkavotas (pavogė karvę ir nudažė) Pls. Burbulą apmažins, o ne vogìmą (nieko nepadarys) Adm. Tie vogìmai su galu: nutvera ir išeina viskas piš Krš. Vogimas eina plačiai, tiesiog amatu verslu virtęs Pt. Ir, tiesą pasakius, nevogė – kuris gi čia vogimas, jei rudenimis kirto ir namo vežė atvirai, dieną, nuo nieko nesislėpdami V.Krėv. ^ Vogimù ką gali ižlošt – sarmatą Drsk. Geriau yra bado pakentėti, negu vogimu Dievui nusidėti KrvP(Mrc). Ir geru arkliu aitvaro nepavysi, i geru žodžiu vagies nuo vogimo neatgrasyti KrvP(Rtn). Čigonas savo vaiką muša ne už vogimą, o už nemokėjimą vogtų daiktų pakavot Šk. 2. Niekur nebuvo ženklo vogìmo meitėlio Vlk. Ka kartais užeita kokie arklių vogìmai Pln. Prasidėjo vogimas ir grūdų, ir visa Kpč. Paminėsit mano seno šokimą ir lašinių vogimą (d.) Brž. Ypač griežtai buvo baudžiama (net kariama) už medaus vogimą ir drevių naikinimą LTEI264. ║ Visoje Lietuvoje vežant jaunosios kraičius buvo labai paplitęs vogimas kraičiui padauginti rš. Žmonių vogimas D.Pošk. \ vogimas; apvogimas; atvogimas; įsivogimas; išvogimas; nuvogimas; pavogimas; suvogimas; užvogimas