pakentėti reikšmė

Kas yra pakentėti? pakentė́ti 1. tr. truputį (neilgai) kęsti (skausmą ar nemalonumą...): Nabagas pakentėjo badą, bet veikiai sutiko laimę rš. Nekas pakentėjus, by tik išgydytų Blv. Gera ant kito nugaros jodinėt, bet pamėgink ant savo kitą pakentėt Ds. Truputį čia pakentėję, ingysite karūną kantrumo DP273. ^ Didelė nelaimė negalėt jokio vargo pakentėt Srj. 2. intr. turėti kantrybės palaukti, kantriam būti: Aš pakentėčiau ir nevalgęs, bet vaikai rš. Jeigu nori pagauti vėžį, reikia pakentėti, palūkėti ir tik po kurio laiko tylut tylutėliai pakelti keselį rš. Valgyt možna pakentė́t Trgn. Knebinėk čia kožną daiktą, ar nagai nepakenta Vvr. Akys mato, ausys girdi, negaliu pakentė́t (bjauru matyti ir girdėti) Skr. Pakentėk mažumą MitI16. Pakentėk tavęs neklausantiems (būk kantrus) KlM1749. Pakentėk man, aš tau vislab užmokėsiu BbMt18,26. Pamikentėk (aba pakentėjimą turėk ant manęs), o visa ataduosiu tav Ev. 3. intr. turėti, patirti kiek nuostolio, skriaudos, nukentėti: Kurie mažiaus pakentėjo, greit pasveikėjo rš. \ kentėti; apkentėti; atkentėti; iškentėti; nukentėti; pakentėti; perkentėti; prakentėti; prikentėti; sukentėti; užkentėti