aitra reikšmė

Kas yra aitra? aitrà sf. (4), áitra (1) 1. Kal karštis, užsidegimas, didelis noras, aistra: Kokia tau aitrà užėjo, kad taip pradėjai galuoties? Vkš. Ir tau, kaip šunie, užėjo aitrà (siutinys) Brs. Mano sesuo norėjo plaukus kirpti, bet perejo aitrà Yl. Ojo, su kokia ten aitrà jie mušėsi! Všv. Anai áitra užejo, ka[d] taip trinka Krš. Aitra ligos buvo nurimusi, ir visa jo negalė buvo gurlumas S.Dauk. 2. M.Valanč pasiutimas, patrakimas, pagedimas (ppr. šuns): Kad šunie aitrà užejo, tuoj iš namų išbėgo Yl. Jie (vilktakai) visados vilkais nebūdavę, bet užeidavus toki aitrà, tai palikdavę vilku BsMtI191. 3. kartumas, kartėlis: Kažkokia aitrà gale gerklės Grž. Kas čia šermukšnius valgys, tokia jų aitrà! Svn. Šviežiasai medus tokia aitra paduoda Jnšk. | prk.: Turiu dėl tavęs aitrą širdė[je] Kl.