anuoti reikšmė
Kas yra anuoti? anúoti, -úoja, -ãvo 1. tr., intr. ką negreitai, sunkiai vargstant daryti, knibinėti, taisyti: Dirbti negalėdamas, bile ką anuoja MŽ. Anuoju peiliu R. Baikime iškastąsias durpes anúoti (sustatinėti) Dr. Gali jau eit anúoti (kituoti) langus su kitu Gl. Anúok, kol užanuosi pečių, t. y. skyles užkišk su plytgaliais J. Kūdikį anúoti (gaišti su juo; mokyti) N. | Gana vargu anúoti (kęsti) N. | refl.: Teip ir anúojamės po namus Jrb. Besianúojant (be vargo, lengvai) nuplaukė N. 2. tr. valyti, šveisti, mazgoti: Ūkininkės dažniausiai vasaroms skalbinius anúoja Všv. Jų (lietuvių) kalboje, drabužį gerbiant (švarinant), minavojami žodžiai: žluginti, skalbti, velėti, trinkti, prausti, plauti, mazgoti, skalurti, pludurti, šviesti, baltinti ir anuoti S.Dauk. | Reik anuoti (genėti) tankiai taip kamieną, kaip ir didžiąsias šakas S.Dauk. 3. tr. gadinti, naikinti: Vėjas smiltis anúoja, t. y. kelia iš vietos ir neša, verčia, daro kitaip J. Jis anúoja, t. y. dirba niekus, niekiuoja, dirba be naudos J. 4. tr. teršti: Anúote išanavo gyvenimą mūsų ponas J. Vaike, neanúok Prk. 5. tr. užkabinėti: Kam tu tą vaiką anúoji? Pgg. | refl.: Vaike, nesianúok, darykiva tikt, kad veik pareisiva Sch159. \ anuoti; apanuoti; atanuoti; įanuoti; išanuoti; nuanuoti; paanuoti; peranuoti; praanuoti; prianuoti; suanuoti; užanuoti