apduiti reikšmė
Kas yra apduiti? 1 apdùiti intr. 1. apsitraukti dujomis, migla: Kai paputi, tai zerkolas ir apdū̃ja Slm. Apdùjęs langas, ir nesimato – kaip per dūmus Kkl. Ant senatuvę ir akys apdū̃ja Slm. Apdùję mano akys, nematau gerai, kas yra toli Užp. Berniukas krūptelėjo, tingiai pakėlė galvą ir pažvelgė apdujusiomis akimis J.Avyž. Apdujęs sidabras, auksas G77. 2. apkvaišti, aptemti sąmonei: Išgers kokią porciją, ir apdū̃ja Slm. Čyst apdùjo galva – nebežinau, ką norėjau dirbt Rk. Apdùjo to[ji] merga, laksto atsilapojus Alz. Apdùjo kaip senas šuva Pnd. Jau apdùjo ans nuo arielkos J. Nieko su juo nesusikalbėsi, páisto lyg apdùjęs Kp. Iš tokio alaso kaip apdujęs išejau Vj. Sėdi susmukęs, lyg apdujęs Kur. Vaikščioja kaip apdùjęs Paį, Nj, Ob, Ds. Laksto po miestą kaip apdùjęs Jnš. Kaip apdùjęs sekioja paskui mergą Jnš. Avelė apdujus laksto Tsk. Aš kaip apdùjus avelė, nežinau nė ką daryt Jnšk. Apdùjęs jautis – ko tik neįdūrė Pn. Jis pats rodėsi kaip ir paklaikęs ar apdùjęs J.Jabl. 3. apiplėkti, apipūti: Dobilai apdùjo Arm. Reikia šieną sūdyt, ba apduĩs Arm. \ duiti; apduiti; išduiti
2 apdùiti, àpduja, apdùjo 1. žr. 1 apdujyti: Merga berną apdùjo Ds. Laksto kai apdùitas Ds. 2. tr. aplėkti dujant, apzuiti: Apdùjo apdùjo visus ir negavo Ds. Visą miestą apdùjo Ds. ◊ akìs (gálvą) apdùiti apgauti: Pakalbėjo, pašnekėjo gražiai – visiem durniam akìs ir apdùjo Sv. Apdùjo gálvą, nebežinojau nė kas daryt Dbk. \ duiti; apduiti; išduiti; nuduiti; parduiti