apryti reikšmė

Kas yra apryti? aprýti tr. 1. apėsti, apgraužti: Karvės burokus aprìjo Ds. 2. pajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yra Dglš. 3. refl. daug suėsti: Apsrìs telyčia dobilų Dglš. 4. menk. didumą suvalgyti: Ligi visa aprìs, da galės paūžt Ds. 5. refl. SD1103, Q72, R56, Sut, N, J, I, M, Š menk. persivalgyti: Jam daug nemožna duot – tuoj apsrỹja Sdk. Kap tik metinė šventė, Paulina, būdavo, i apsrỹja Dglš. Daug gavęs, apsiryja, apsigeria J.Jabl. Kad lašinių, sūrio, sviesto [duotų], gal ir apsirytum J.Balt. Ko žiaukčioji kai apsrìjęs Ds. Vienas alksta, o kitas apsiryja brš. O apsiryjančius nemieruotu badu ir troškimu žudys M.Valanč. Rodžia apsirỹjančiam gardumynus (orig. gardumymus) valgymų DP103. Netur būt … noprỹjąs kaip kiaulės DP209. ^ Šneki lyg žirnių apsirijęs (niekus kalbi) Dkš. 6. refl. priėsti ko netinkama, kenksminga: Apsrìjo karvė žukų (vabalų) Smal. 7. refl. menk. privalgyti ko neleidžiama ar kenksminga: Tik žiūrėk – Kūčios[e] neapsirýk mėsa Ds. ^ Kurių velnių tu miegi loc drignių apsirìjęs LKKXIII129(Grv). Šoka kap dringių apsirijęs Dkš. 8. refl. R66 menk. persigerti svaigiųjų gėrimų: Pamirodyk, kurį toji evangelija ižg aprỹjančios brukanu … padarė DP84. 9. apsupti, apimti, nustelbti (spalvą): Aprylis visa aprỹja Sb. Vilnos apryna bielius, neišmanyties bielio Šts. ◊ ãšaromis apsirýti prisiverkti tramdantis, kad ašaros nesilietų: Kalba – kaip lakštingala gieda, o valią tokiam paduok – ašarom apsirysi J.Balt. \ ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; pieryti; praryti; priryti; paprisiryti; razryti; suryti; užryti