atryti reikšmė
Kas yra atryti? atrýti tr. 1. N, [K], J, Ob, DŽ1 ką prarytą iš skrandžio išstumti atgal: Priryja ir vėl atryja vaikami [gandras varles] Lp. Atrijęs kremtu B. Kad vaikai maži, į snapą atrỹna i vem[ia] į gerklikę LKT133(Plik). Kol vaikai (lapiukai) maži, jiems patiekiamas jau sukramtytas ir prarytas maistas, kurį motina čia pat atryja T.Ivan. Tinklinio skrandžio judėjimais žolė susiraičioja į mažus kamuolėlius, kuriuos karvė atryja atgal į nasrus rš. Suglemžė snukiu karvutė pakulų kuodelį, suėdė ir už valandos atrijo gražius drobės marškinėlius VoK132(Mrj). Kad neatrìjęs, tai jau jam būt kaput! Tvr. 2. menk. godžiai valgant, susidaryti atsargą: Kad ryja, kad ryja – mano už kelias dienas atryti Brs. 3. refl. Š menk. užtektinai prisivalgyti: Kišo kaip į peklą, dabar, kai atsirijo, tai nė pažiūrėti nebenori Brs. Atsirijau kaip veršelis LMD(Šmn). 4. refl. atsiganyti, nusipenėti: Rudenį visi gyvuliai atsrìję Sld. Atsrìjęs šuva kaip velenas Trgn. Žąsys jau atsirijo ir pradeda penėtis (prievarta kemšami tešlos gumuliukai) Pn. 5. refl. Š menk. godžiai, daug valgant, pariebėti: Atsrijęs kap paršas Švnč. 6. refl. Sut menk. prisigerti svaigiųjų gėrimų: Girtuokliai kaimynai vėl pelnė, nes atsirijo Gmž. 7. vėl praryti atgal: Išspjovęs neatrysi atgal Švnč. | prk.: Pasakiau, o dabar nors atrýk Mrj. Atrýk žodžius, katrus iškalbėjai J. 8. prk. kurį laiką įkyriai prikaišioti, graužti: Gana jie man atrìjo, kad nieko nedirbu, – išeisiu tarnaut, ir pabaigta Trgn. \ ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; pieryti; praryti; priryti; paprisiryti; razryti; suryti; užryti
ãtryti, -ija, -ijo intr. daug valgyti.