apžaboti reikšmė

Kas yra apžaboti? apžabóti tr. 1. D.Pošk pažaboti: Vandiklais apžabója (arklį) LzŽ. Arklio negali nuturėti, pakol jo neapžabóji Jž. apžabójamai adv.; D.Pošk. 2. prk. kiek sutramdyti: Savo norus apžaboję, mes gyvenam čia kaip rojuj K.Bink. 3. DŽ, Grv, Kb važiuojant ratais aprėpti, palikti tarp ratų: Apžabók kelmą, važiuodamas taikyk, kad jis liktų tarpu ratų P.Klim. Apžabók gerai [duobes], ir nekratis Aln. Tą provėžą apžabók, ka neišvirstumėm Rs. Neapžabójo ir apvirto Gž. Reikėjo šitą akmenį apžabót, o ne lįst į duobę Švn. 4. Lp palikti nenupjautus žolės kuokštus. 5. apraizgyti, apipinti: Apžabójai virvėm kaip šunį Mlt. Apžabók kuolukus [mesdama audeklą] Lp. Paūkas apžabója tą musaitę LzŽ. 6. išmatuoti: Ir tą darželį apžabója Šauk. 7. suspausti aplinkui, apžarginti, apmauti: Barzda jam buvo žilutėlė, nosis apžabota akiniais Db. Apžabójo mun tus dantis tris, i tie nekrimta lauko Mžk. Šitie [svirno] grebėstai va teip apžabóta Aln. Pėdpuses deda į stogą paražiai: apžabo[ja] klostelę pėdpusėms Šts. Sūrmaišį apžabóji ir spaudi Glv. | refl. tr.: Poniutė apsižabojusi nosį akiniais Db. ║ nelygiai susukti (siūlus): Apžabótais siūlais nepaausi, reik vienodai susukti, lygiai Tv. 8. refl. tr. Švn nusitverti, laikyti (didelį ko gabalą): Nugi tu visą riekę duonos apsižabójai! Rdm. Ir apsižabojęs lustą kuone didesnį už save nudūmė per kiemą V.Krėv. \ žaboti; antžaboti; apžaboti; atžaboti; įžaboti; išžaboti; nužaboti; pažaboti; peržaboti; prižaboti; sužaboti; užžaboti