atitesėti reikšmė

Kas yra atitesėti? atitesė́ti, atìtesi, -ė́jo tr. KŽ, attesė́ti, àttesi, -ė́jo K, atatesė́ti, atàtesi, -ė́jo Š 1. Q631, OsG88, M, Š išlaikyti, ištesėti (žodį, pažadą): Aš savo žodį attesė́jau, kiek man galima buvo KII353. Attesiu žodį R189, MŽ251. Attesėk, ką kalbėjęs esi CII152. Ką pasižadėjęs attesė́ti KII79. Jis attesa, ką jis pažadėjęs! Ns1841,2. Attesu pažadą, ką pažadėjau R419, MŽ566. Savo pažadėjimą jis mums vargiai attesės! TP1880,49. Prisiegą neattesu, laužiu R253, MŽ338. ^ Kursai daug pažada, tas menkai attesa TP1881,43. Kas pažadėta, tur ir būt attesėta MŽ491. Kas Dievo žadėta, bus ir attesėta (atitesėta M) B, B534, N. Pažadėk, o neattesė́k – būsi amžinas bičiulis BzF51, Kin, Prk. 2. R365, MŽ489, N, KII294, Š atlyginti, užmokėti, grąžinti: Skolą attesu, užmoku MŽ426. Iškadas attesėti prš. Bet jis ne šykštuodamas taip menkai pasielgia, bet kad vyriausybei, kas jai reik, attesė́tų K.Donel. | prk.: Kodėl jūs gerą su piktu attesėjot? brš. Attesėti vargus tiems, kurie juos vargina MT246. ^ Kas Dievo žadėta, bus ir attesėta rš. | refl.: Už tai privalysiu tamstai atsitesė́ti BŽ310. Dievui vis atsitesėjo ir seną skolą užsimokėjo KN156. 3. R71, MŽ94,324 padaryti, atlikti, įvykdyti. 4. KŽ pasiekti: Caras Ivanas II, kiek turėdamas spėkų, stengėsi tai atitesėti A1883,229. 5. refl. KŽ laiduoti, garantuoti. \ tesėti; atitesėti; datesėti; ištesėti; patesėti; pritesėti