atlapas reikšmė
Kas yra atlapas? 1 ãtlapas sm. (3b) žr. atlapa: 1. [K] Tvėrė žirgui už atlapų̃ VšR. Laikė atlapus kamanų su kaire ranka rš. 2. Gs Rūtą sega prie kairiojo ãtlapo Dkš. Pasiuvo man švarkelį su atlapaĩs Žd. Sužeistasis parodė jam kažkokį ženklą savo švarko atlape rš.
2 ãtlapas, -à adj. (3b) 1. Dkšt, Krok, Upt palaidas, nesusegtas, atsiskleidęs (apie drabužius): Ãtlapas drabužis nė vienam netinka Dkš. Mano švarkas ãtlapas Užg. Atlapì marškiniai Lp. | Tas diržo galas ant arklio šono ãtlapas lazga Sr. atlapaĩ adv.: Ar atlapaĩ pasiūt kaptoną (ne su stačia apykakle)? Pg. 2. nesusisagstęs, plikas: Ãtlapas lakstai, nusišaldysi Lp. Užsirišk kokią skarelę, nevaikščiok taip ãtlapu kaklu Kp. Ko tu ãtlapa krūtine vaikščioji – užsisek Š. Krūtinė tavo atlapà J. atlapaĩ adv.: Kodėl tu taip atlapaĩ eini, gali sušalti Ds. 3. Rod atdaras, atviras (apie duris, langus): Kam palikai klojimo duris ãtlapas? Sv. Nepalik namų atlapų̃ Pbs. Ãtlapą klėtį palikai Pg. Na, o kamgi čia visi langai atlapì? Slm. | Išskalbti ir išdžiovinti atlapame ore rš. ãtlapa n.: Kur čia kas neišvogtų, kad visur ãtlapa Žl. ║ be debesų (apie dangų): Viršuje švietė atlapas dangus rš. ║ neužstojamas: Čiukčių jūra labiausiai atlapa iš žiemių pusės rš. | Atlapas medis (kurio atkutus žievė) Pšl. 4. be paslapčių, atviras: Ji visados atlapà – ką žino, ir išplepa Ds. ◊ atlapõs širdiẽs 1. nuoširdus: Ji buvo šneki ir atlapõs širdiẽs rš. 2. dosnus, gailestingas: Tokios jau ji atlapõs širdiẽs – ko paprašei, tą duos Srv.