atvipti reikšmė
Kas yra atvipti? atvìpti intr. LVIV669, DŽ1 atkarti, nudribti: Atvìpusi lūpa, gatavai išsižiojusi merga Rdn. Spokso išsižiojęs, lūpa atvìpo iš to dyvo Krš. Kad i tavo atvìpusi kaip kumelės lūpa Yl. Nesijuok iš manęs, i pačios lūpa atvìpus kai kamantas Jnš. Apatinė lūpa, atvipusi iki dvišako smakro, nežymiai virpėjo M.Katil. Jis perkelia pypkę į kairę pusę, lūpa atvimpa L.Dovyd. ^ Nors žodis nepatinka, apatinė lūpa ir atvim̃pa Skp. Lūpa atvìpusi kaip kaliošis End. Tuoj lūpa atvipo kaip arkliui (rengiasi verkti) Rs. Kaip sarčikės lūpa atvìpus! Rs. ║ Skd atsiknoti, atšokti: Šopagų padai atvim̃pa MitI68. Batų nemoku nešioti – puspadis tujau atvim̃pa Slnt. Naginės nukrito ir tūbo galai atvipo LMD(KlvrŽ). ║ nulėpti, nulinkti: Vaikui ausys atvipę kai asiliukui Jnš. Mažasis ponas su atvipusiomis ausimis pakratė galvą rš. Reik ką nons daryt tam kalnieriui, bo jis labai atvìpęs Jnš. 2. pakeisti formą, išsiklaipyti, išsikreivinti: Dalgio ašminys atvìpę Kl. Kad dėjau su kirviu į akmenį, visi ašminys atvìpo Slnt. Atvìpusios mūso durys – eina šaltis kiaurai Šts. 3. ppr. praet. part. prk. būti niekam tikusiam, išvėpusiam: Neatvipę nagai jau to žmogaus, ir taip nutaikink padaryti KlK42,77(End). ^ Nebūk atvìpęs, nebūsi išstipęs LMD (Šl), LTR(Yl), Slnt, Kl, Krtn, Dr. | refl.: Vipte atsivipusi atvypėlė, t. y. vis juokias arba serga J. \ vipti; atvipti; išvipti; nuvipti; pavipti; pravipti; užvipti