aušyti reikšmė
Kas yra aušyti? 1 áušyti, -ija, -ijo 1. intr. r. aušti, vėsti. 2. tr. šnek. niekus plepėti, tauzyti: Gana tau áušyti niekus, niekas už tai nemokės Ds. ◊ dỹkąją (srė̃biamąją) áušyti be reikalo kalbėti: Ateis, tai áušija, áušija dykąją – net šuniu pasmirsta Ds. Tai kam da ir áušiji savo srėbiamąją Sv.
2 áušyti, -o (-ia; SD356), -ė žr. aušinti: 1. Aš karštą strovą áušau J. Uždaryk duris – áušai gryčią Zr. Neáušyk durų, padarysi gryčią kaip daržinę Ps. Galvą temdžia, širdį áušo BM452. Mane motulė laukia, košelę áušia, ant langelio padėjus Prng. | prk.: Tavo rankos visumet šaltos: piningus vien áušai (skaitai) Šts. Jei skaitai – skaityk, o neaušyk knygą pasiėmęs Vvr. Ar šiokį, ar tokį darbą turėsiu, vis lietuviškos kalbos nepamesiu ir meilės tamstos neáušysiu A.Baran. | refl.: Nesnori jau ir áušytis dėl šitų mokestų Ad. 2. Mane pristatė putros áušyti, o pati kažkur išejo! Grg. ^ 3. Su vėzdu šonus ans jamui áušė, t. y. mušė J. Kad áušiau, kad áušiau, net rankas skausta nu spragilo daužymo Pln. | refl.: Kad áušos vaikiai, kad áušos su klumpiais Šts. ◊ bùrną (dantìs, dỹkąją, nasrùs) áušyti be reikalo kalbėti: Žiūrėk, kad nereiktų man daugiau burnõs áušyti! Dkš. Man vaikai ir dantų̃ neáušia Trgn. Ką čia dỹkąją áuši? Ds. Neáušyk nasrų̃! Pnd. neĩ pū̃sti neĩ áušyti nėra kas veikti: Nė ko daryti – nei pūsti, nei aušyti Sim. áušyti pil̃vą kimšti, valgyti: Dėl šito valgio neverta ir pilvas áušyt Ad. \ aušyti; apaušyti; ataušyti; įaušyti; išaušyti; nusiaušyti; paaušyti; praaušyti; suaušyti