bėralas reikšmė
Kas yra bėralas? bė̃ralas sm. ppr. sing. (3b) 1. B, R85, K nevėtyti, su pelais grūdai: Bė̃ralas gal sausas Ds. Prie ponais ir bė̃ralo duonos ne visada būdavo, o apie ragaišį nė kalbos Svn. Čia jau ne grūdai, o bė̃ralas Rk. Su grūstoku grūsdavo piestoj bė̃ralą Pl. Bė̃ralą apgrūda OG92. Ana bėralų̃ duoną iškepė J. Saldus, gardus alutėlis, kad ir bėralėlio JD510. ║ nevėtytų grūdų duona: Tokio bė̃ralo privalgęs neilgai dirbsi Ssk. 2. Žl, Švnč, Eiš miltai ar grūdai, su kuriais pagerinamas gyvuliams ėdesys, pradai: Nėra jokio bė̃ralo kiaulėm, tai visai neėda Rdm. Jau ateina pavasaris, ir arkliam bė̃ralo netekom Žsl. ^ Duok karvei bė̃ralo, tau karvė duos gėralo Lš. 3. R, Dbk javai, paberti džiovinti; kiekis grūdų, vienu sykiu paberiamas džiūti: Šiandien gerai prikūrentas pečius, tai papilk daugiau bė̃ralo negu vakar Šš. Padžiovėm bė̃ralo, rytoj nukrušę sumalsim Ukm. Šiandien nemalei, tai rytoj turėsi du bė̃ralu sumalti Š.