burbti reikšmė

Kas yra burbti? 1 bur̃bti, -ia, -ė 1. tr., intr. neaiškiai kalbėti, murmėti, niurnėti: Ką čia burbì panosėj, kad nieko negaliu suprasti! Kp. Bur̃bia kaip ubagas, kruopas pabėręs (kaip avis, į uodegą įkirpta) J.Jabl. 2. intr. piktai kalbėti, bambėti: Ko tu burbì priešais! J. Ta boba bur̃bia ir bur̃bia ant manęs Skr. Nebur̃bk prieš tėvą Žvr. 3. intr. burbuliuoti: Tetervinas burbia naktį kuo vėliausiai JD88. 4. intr. zirzti (ppr. apie muses): Vasarą musės bur̃bia ir bur̃bia ant langų Ps. 5. intr. burgzti, ūžti: Sparnai net bur̃bia, kai kurapka lekia Plv. Akmuo, leistas iš metyklės, bur̃bdamas lekia J. Neburbk tuo rateliu J.Marc. Bur̃bia bur̃bia tie orlaiviai, nepabaigia bur̃bt Pkn. ║ murkti, parpti: Bur̃bia kai katinas an pečiaus Ds. 6. tr. pūsti (burbulus): Burbulus burbti I. 7. tr. smarkiai gerti: Svečiai visą dieną bur̃bia alų Srv. 8. tr. siurbti, gerti (apie muses): Išneškit pamazgas iš gryčios – musės bur̃bia ir bur̃ba Všk. Muselės ant stalo pieną bur̃ba Užv. Atimk duoną nuo stalo, kad musės neburbtų Bsg. 9. tr. teršti (apie muses): Musės paveikslus per dienų dienas bur̃bia Up. Išnešk puodynę, kad musės nebur̃btų Srv. \ burbti; apiburbti; atburbti; išburbti; nuburbti; paburbti; praburbti; priburbti; suburbti; užburbti
2 bur̃bti, -sta, -o intr. tvinkti, pusti, pursti, tinti: Jau senai votis bur̃bsta, ir vis dar netrūksta Ds. Nušalusi nosis bur̃bsta Š.