dobti reikšmė
Kas yra dobti? 1 dóbti, -ia, -ė, dõbti Rdm 1. intr. mušti, smogti, trenkti: Kad dóbiau lentgaliu jam per strėnas, kelias dienas persiręžęs vaikščiojo Gs. Kai dóbė jam kuolu galvon Mrs. 2. tr. Kv žudyti, galabyti: Dóbk su pagaliu rupūžę, gyvatę J. Pagavai vagį, tai nieko nelauk ir dóbk greičiau Alv. Pasakojosi matęs, kaip varnos dobė apuoką rš. 3. tr. Nm, Grš kankinti, varginti, atimti jėgas, sveikatą: Aš dóbiu, t. y. atimu galybę nuo jo J. Tėvas buvo pats nusidóbęs su darbais, da labiau dóbė savo sūnų Mrj. | refl.: Vieni sau be svetimų darbinykų dóbiasi Gs. Dobėsi iš maženėlės su motina, šiaip taip namus atlaikė rš. 4. refl. išdykauti, šėlti: Vaikai, ko dóbiatos, dar susipyksit! Alk. \ dobti; apdobti; nudobti; padobti; perdobti; pridobti; uždobti
2 dóbti, -ia, -ė žr. 1 duobti.