duobti reikšmė
Kas yra duobti? 1 duõbti, -ia, -ė tr. K, dúobti K; R 1. caus. dubti 1: Ką čia duobì minkštimą, nori per nagus gauti Mrj. ║ kasti, rausti: Šuva duobia – kas nors mirs (priet.) Trgn. 2. skobti, skaptuoti: Žmogus, medį akmeniu beduobdamas, pastebėjo, jog medis įkaista Mš. Vedega greičiau dúobti lovys, nekaip kirviu Š. Klumpdirbis dúobė, kol išdúobė sau klumpius J. Brolis dúobia šulus kubilui J. \ duobti; įduobti; išduobti; nuduobti; paduobti; prasiduobti
2 duõbti, -ia, -ė žr. 1 dobti.