gedėti reikšmė
Kas yra gedėti? gedė́ti, gẽdi (gẽdžia), -ė́jo intr., tr.; SD432 gailėti (ppr. mirusiojo); liūdėti; nešioti gedulą: Aš gedù dėl mamytės K. Jai atrodė, kad dėl Karolio išvykimo negalima buvo nei gedėti, nei liūdėti rš. Aš gedžiù, t. y. vis mislio[je] turiu, širdis skausta J. Ona gẽdi – nė šokt neina Dkš. Motina savo vaiko iki šiol tebegedi rš. Ana da gẽdi OG293. Gẽdi tėvo, bernelio J.Jabl. Rūtas sėjau ir gedėjau RD61. Motinėlė sūnaus visą amželį gedėjo J.Jabl. Onelė ilgai gedė́jo savo broliuko Stak. O ne vienas tėvužėlis sūnelio gedėjo JD1169. Kaip seselės rūtas skynė, tai mane gedėjo JD516. Marti gedėjo tris nedėlaites ..., o ši mamužė, kol jos gyva galvelė RD29. Gedėsiu tėvužėlio aš pulką metelių JD140. Mergele mano, dienele mano, paskui tave gedėsiu Tvr. Aš gedė́siu bernužėlio nors trejus metelius, t. y. žalios (nebalintos) drobės žiurstą ir raiščius dėvėsiu J. Aš gedėsiu vainikėlio nors du tris metelius KlvD72. O ar aš gedėsiu bėro žirgo? O ar aš želavosiu šviesaus kardo? JD1088. Vainiką bedėvėsiu, bernelio begedė́siu JD841. Tu manęs negedė́si, tuojau kitõs žiūrėsi LB48. Kad negedė́site mane, broleliai, gedė̃s nors vainikėlis mano jaunų dienelių LB16. „Kas mums padėsit brolelio gedėti?“ Saulužė tarė nusileisdama: „Aš jums padėsiu brolio gedėti“ Sch16. Mirusiojo fratrija dalyvaudavo gedėdama sp. ^ Širdis gedi, ne rūbai Prng.