išmėčioti reikšmė

Kas yra išmėčioti? išmė́čioti tr. 1. J išsvaidyti: Išmė́čiojau strypus, dabar reik surinkti KlvrŽ. ║ prk. išleisti: Išmė́čio[jo] piningus vienu vakaru Vn. 2. nejučiomis po vieną pamesti, išmėtyti: Išmė́čio[ja] pirštines KlvrŽ. Gerai susirišk, ka[d] neišmė́čiotumi KlvrŽ. Arkliai, šalin bėgdami, išmėčiojo posnagas savo I. 3. išdėlioti, išblaškyti be tvarkos, ne vienoje vietoje: Paveikslai kažin kaip išmėčioti, kaip atagalia ranka sukabinti Vb. Ant suolo indai, šaukštai išmėčioti Žem. | prk.: Lygiame plote maži nameliai išmėčioti Žem. 4. visą išbarstyti, nudėlioti kuo: Broliai pažadėjo išmėčioti visą kelią baltais žirniais LTR(ž.). 5. vieną po kito išmesti iš kur, pašalinti iš vietos: Ana (gegutė) prideda savo kiaušinį, kitų išmė́čio[ja] Akm. | prk.: Tuomet ponų valia buvo, galėjo mus ir išmėčioti (iškelti, iškraustyti) Žem. Atvažiuos dabar revizija ir išmėčios jus visus kaip kačiokus rš. 6. refl. persikreipti, išsisukioti: Visi šulai besą išsimė́čioję, ir sėtuvė atrodo kaip kretilas Brs. 7. refl. išsikėtoti: Viešnia miegojo aukštielninka, plačiai ir laisvai išsimėčiojusi rš. \ mėčioti; antmėčioti; apmėčioti; atmėčioti; įmėčioti; išmėčioti; numėčioti; pamėčioti; permėčioti; pramėčioti; primėčioti; sumėčioti; užsimėčioti