išžarnoti reikšmė

Kas yra išžarnoti? išžarnóti 1. tr. iškinkyti, išvadelėti: Bernas išžarnojo arklį Srj. | refl. Š, DŽ, KŽ, Ukm: Kumelė išsižarnójo i nulėkė par laukus Tj. Arklys išsižarnójo ir pradėjo vežimą į visus šonus mėtyt Upn. Rodos, teip gerai įvadelėjau kumelę, o čia, žiūrėk, jau ir išsižarnójo Ssk. Išsižarnójusio arklio nebesuvaldysi Kp. 2. tr. išdraikyti, ištąsyti: Kad išžarnójai audeklą, tai dabar vėl rietiman sudaryk Trgn. | refl. Š, KŽ: Su tuo pančių vijimu – tik par visą gryčią išsižarnója – nė kaip žmogui bepraeit Sdb. Tolka tep išsižarnójo, kad nė suvyt negalima Alk. Visas mano ryšulys išsižarnójo Alk. Žiūrėk, tavo naginė išsižarnójo Brž. Kaip čia dabar vaikštai teip išsižarnójęs? Mžš. Važiuoji išsižarnójusiom vadelėm Str. | Tie vaikai vystykluos išsižarnójo Ign. 3. refl. stipriai juoktis, juokais plyšti: Jau kap Rėkus ką nupasakoja, tai nor tu išsižarnók Lp. Kad subliauzgos ką, tai nor tu tę išsižarnók Lp. 4. refl. žarnoms pasileisti: Išsižarnójo bitė, žarnos liko Švnč. ^ Kad tu, prakeiktasiai, išsižarnótum! Trgn. Kad tu išsižarnótum, gyvate tu! Ut. 5. refl. persidirbus, persitempus susirgti: Žentas jau išsižarnójo Alvt. \ žarnoti; apžarnoti; atsižarnoti; įžarnoti; išžarnoti; nužarnoti; pažarnoti; prižarnoti; sužarnoti; užžarnoti