kalbočius reikšmė

Kas yra kalbočius? kalbõčius, -ė smob. (2) 1. DŽ kas daug kalba, kalbingas, iškalbus žmogus: Visame kaime jis vienas toks kalbõčius Kp. Tas vaikas bus, matyt, kalbõčius Kp. Jonelis, kaip didelis kalbočius, tik tarškia, tik tarškia Vb. Pamatysi pats, koks jis žmogus – linksmas, kalbočius toks rš. Tarp nebylių visuomet kalbočius, rėksnys visą garbę sau prisiskirs LTII392. 2. Bdr burtininkas, užkalbėtojas: Nors važinėjo pas visokius kalbočius, bet kaip sirgo, taip tebeserga Gdr.

Ką reiškia žodis kalbožinis? Visi terminai iš raidės K.