kaltininkas reikšmė
Kas yra kaltininkas? kaltiniñkas (-nỹkas Lnkv), -ė smob. (2) K, kal̃tininkas (-nykas) (1) J.Jabl(Nm) 1. padaręs nusižengimą, nusikaltėlis: Kaltininkai bus tinkamai nubausti A.Vien. Kaltiniñkas ... gynės kai drūtas, jis taĩ nedaręs Jrk125. Kurs nukal̃tęs, tas kaltiniñkas J. Kal̃tinykus žmones suvarydavo į tą rūsgardį Vlkv. Liaudies teisėjas traukia kaltininkus į baudžiamąją atsakomybę rš. Tuodu kaltininkù jis ėmė namo, į savo gaspadą (ps.) Sch141. Kožnas kaltininkas be didžios bėdos nepripažįsta savo kaltybės PP51. Provą vedi, kaltiniñką klausinėdamas Jrk125. Idant ... kaltininkams mūsų atleistumbim PK125. Stovi Baltrus skundikas ir Mikas kaltininkas Ašb. 2. skolininkas: Bėda itai kaltinykei – eik ir eik ponui pjauti už dvi žuoganas linų Pls. Kokią dieną pavadinsi kaltiniñką ar vieną, ar antrą Krt.