kėkštas reikšmė
Kas yra kėkštas? kė́kštas sm. (1) Pln, Škn, (3) 1. N, K, K.Būg, NdŽ zool. žvirblinių būrio miško paukštis (Garrulus glandarius): Kė́kštas čarškia J. Kėkštai, šarkos ir kitos vis saviškai gieda: toj juokias, toj vaitoja, ė toj niekus klieda A.Baran. Kėkštas už kuosą kiek mažesnis rš. Kėkštaĩ ima ir apgeria [šermukšnių uogas] Vrnv. Kėkštai ir slankos kurkščio[ja] po lankas D103. ^ Katė išsisausėja kaip kė́kštas J. Baudas kaip kėkštas į užmarį lėkti (flk.) Pln. Kap kėkštaĩ tie vaikučiai sudžiūvę Žal. Ko šokinėji kaip kė́kštas ant gruodo KlvrŽ. Išdvėsęs kai kė́kštas Ktk. Sudžiūvęs kaip kė́kštas Škn. Lengvas kaip kėkštas Gršl. Kai kė́kštą svaido OG98. Jis visiškai neturi sveikatos, kaip kė́kštas Ėr. 2. scom. prk. mažas, lengvas, sudžiūvęs, silpnas žmogus ar gyvulys: Marti tik kė́kštas prie mano sūnaus Všk. Kas gi su juo šoks, su tokiuo kėkštu Sdk. Tiek jo ir sylos, toks kėkštelis Vlkv. Toks kėkštùkas ir nori eit galynių Bd. Ką tu čia, kėkščiùkas, tampais – vis tiek nepakelsi Ll. Visai kėkščiùkas boba, sena Bsg.
kėkštas junginiai
- Jonas Mačys-Kėkštas