klebetas reikšmė

Kas yra klebetas? 1 klebẽtas sm. (2) J, Slm 1. Prk Šv, Kv įrankis virvėms, pančiams vyti: Nors klebẽtas ir iškleręs, bet virvė kaip nulaižyta Vvr. Paimk klebẽtą, geriau suvysi virvelę Pln. Be klebeto virvės nepadirbsi Sg. Iš klebeto išvyturk ir prisuk kebeklį ir nuvysi pakanktes Plt. Prisukau pilną klebetą, dabar vysu pantį Grdm. Pasiimk klebẽtą ir susuk šniūrą Šll. Šitas klebẽtas labai tinka virvėms vyti Tl. Su klebetu nuvijau, o su kobiniais suleidau strungus Žr. Pakulas pančiams susuk vakarais su klebetu Klp. Šį vakarą pilną klebẽtą privijau Lkv. Lygu nuvargusiose rankose sustojo urzdėti klebetas, šeimininkė tuoj šaukė: – Apsnūdai jau, tinginių pasamone! LzP. Su pirštais teip tvirtai nesusuksi virvės kaip su klebetù Vvr. Pasiimk klebetą ir eik vyti pančius Tv. Iš tos kanapių saujos privysi pilną klebetą Kv. 2. BŽ557 varpo šerdis: Suko liežuviu kaip klebetu, smagiai bemeluodamas toliau LzP. 3. kleketas, tarškalas, klebeklis: Jo vežimas lyg klebetas Lzd. 4. koks išklebęs, iškleręs daiktas: Ką tu veiksi su šituo klebetù! Dbk. Šitas ratas jau visai klebẽtas Ut. Kas čia do kalavartas – klebẽtas, ir tiek Ob. Duok man gerą kirvį, ne tokį klebetą Kp. | Supykęs užsėdo ant savo klebeto (kuino) ir nuklebetavo Kp. 5. bildesys (?): Nuo dvaro, aukštu keliu, jojo raitelis. Kartais kanopų klebetas nutildavo, kartais atsiliepdavo garsiau P.Cvir.
2 klẽbetas sm. (1, 3b) Plng; S.Dauk senovinis prietaisas durims daryti ar to prietaiso spaudžiamoji plokštelė, klebelė: Klẽbetą į duris įdėk Brs. Klẽbetas kilnoja klembarį; paklabink klẽbetą, kad atrakintų duris J(Ms). Durų klebetas iškritęs: nebgal durų atdaryti Skd. Neplak durų, kad nenulaužtumi klẽbetą Yl. Nusitvėriau už durų klebeto, bet švilpt ir išsviedė Šts. Nė už klebeto be pirštinės negreiba – toki poni! Šts.