klegesys reikšmė
Kas yra klegesys? klegesỹs sm. (3b) J, klegėsỹs (3b) Dkš 1. garsus juokas, garsus kalbėjimas, krykštavimas; triukšmas: Toks tarp jų klegesys, rodos, šimtai žmonių ūžia Žem. Girdėti buvo bobų klegesiai Žem. Juokų, klegesio ligi valios Žem. Nuo klegesio šokinėja lėkštės P.Cvir. Iš lauko atskamba klegesys ir juokavimai I.Simon. Staiga perbėgo per minią klegesys A.Vien. | Ponybė baisį po visus žemaičius pakėlė klegesį M.Valanč. Sugrįžo į vidų ir padarė didį klegesį šaukdamas: – Vagis kamaroj! M.Valanč. Vos tai pasakė, pakilo terp šunų klegesys M.Valanč. O klegesys! rodos, kad prūsai žąsis varosi! J.Jabl. Paprasta muzika įsiliedavo į turgaus klegesį rš. Didžiausias klegesỹs pakilo, kaip bobos susibarė Škn. Matai, koks vakaruškose klegesỹs! Kair. Daužyties ir trankyties, kelti klegesį ir tranksmą yra nepadoru ir tėveliams nemalonu Blv. Su tumtu ir klegesiais veda ant kartuvės JR77. 2. gagėjimas, krykavimas (apie paukščius): Girdėjau žąsų klegesį Kal. Girdėti grįžtančių paukščių klegesys rš. 3. tarškėjimas, klegėjimas: Valandėlę žiūriu į tą pusę, girdžiu geležinių ašių klegesį rš.