kliaukti reikšmė
Kas yra kliaukti? kliaũkti, -ia, -ė 1. intr. Vkš smarkiai lyti; smarkiai tekėti, bėgti, žliaugti: Mažas debesiūkštis, o kiek kliaũkia Grž. Tai lytus – visą dieną kliaũkia! Jrb. Po pietų kad ėmė lietus kliaukti Klov. Vanduo per kiemą kliauktè kliaũkia Rm. Pradėjo vanduo kliaũkti už kaklo Lzd. 2. tr., intr. smarkiai lieti, pilti: Kur kliaukì tą vandenį?! Kair. Kad kliaukė – visą kibirą ant galvos! Jnšk. Kad lieja, kad kliaukia [trobą šluodama] – lygi kad čia dulkių yra Jnšk. Kliaũk iš paties uzbono Ps. 3. tr. godžiai gerti, srėbti: Dabar jau visi talkinykai alų kliaũkia Pbr. Kisielių tirštą visi valgo, skystų kruopų niekas nekliaũkia Ml. 4. intr. stipriai miegoti: Mūsų Juozas kliaũkė visą dieną Mrj. 5. intr. vykti, važiuoti: Kažin kur jau kliauks, kad rengiasi? Rmš. 6. tr. pliaukšti, meluoti: Nekliauk niekų, niekas tavęs neklauso Kp. 7. intr. smarkiai suduoti, smogti: Kad kliaũkė per ausį! Jnšk. \ kliaukti; apkliaukti; atsikliaukti; iškliaukti; nukliaukti; pakliaukti; prikliaukti; sukliaukti; užkliaukti