kucas reikšmė

Kas yra kucas? 1 ×kùcas sm. (2) Erž, J žr. 1 kucinas: 1. Kai eisi, tai pasiimk gerą kucą nuo šunų Rs. Taip smogė jam su kucù į galvą, kad tas be sąmonės tuoj parvirto Vl. Imkim kucus ir kucalius, ir lankočius ir ragočius, ir kam kas pakliūna (d.) rš. 2. Jsv. ◊ eĩti kucù Alk toks žaidimas.
2 ×kùcas (l. kuc) sm. (2) menk. 1. D.Pošk, M nedidelis šuo: Bėgčiau par upį, čia kuciukas tupi JD932. 2. menkas, mažas arklys: Kaip tavo arklys tokį didelį vežimą paveža, toks kùcas! Kp. Kap tu nesigėdini tokiu kucu važiuot?! Klvr. 3. avinas: Susivėlęs, tikras kùcas Smn.
3 ×kùcas, -ė smob. (2) menk. 1. nedidelis, storas žmogus, neūžauga: Storas ir mažas žmogus vadinas kùcas J. Nedidelis buvo vyras, toks kucùks Vl. | Jūsų Jonui Dievas nedavė užaugti, liko kucas Kp. Toks jau neūžauga, kucùkas, kad nėr ko žiūrėt Žmt. 2. vaikėzas, paauglys: Na, kaip auga vaikai? – O, jau geri kùcai! Rs. Toks kùcas gal jau lakstyt su karvėms Rs.