ragočius reikšmė
Kas yra ragočius? ragõčius (brus. paгaч) sm. (2) 1. arklo rankenos ir liemuo, padaryti iš dvišako eglės ar beržo kamieno: Arklas, kaip ir žagrė, turėjo vieną ragočių pakinkyti jaučių jungui arba dvi ienas traukti arkliui rš. Išara prie ragočiaus per vidurį buvo kryžmiškai pririšama virvėmis ir suveržiama pagaliuku rš. Ragõčių rankom turi ir ari Nmč. Ragõčiun insideda šitas [žagrės] galas Rud. Žagrė prisiriša prie ragõčio Rdš. Pasdariau ragočių, žagrę, kap regi ir arklas bus gatavas Vlk. Žagrę indeda in ragõčių Klvr. Ant ragočiaus pritaisyti jungai ir in jungus inkinkyti jaučiai, tai vadinas jautinė žagrė Šn. Ragõčiai būdavo egliniai ar beržiniai Ut. Kur tau art, kad da ragõčiaus negali pasiekt VoL377. Až ragočiaus turis (prastai aria) OZ46. ^ Kokia žagrė, toks ir ragočius Dkšt 2. Gdl medinis arklas, žagrė: Mano tėvokas da su ragočium ardavo Ut. Atsargiai ark toj akmenyčioj, kad nesulaužytai ragõčiaus Dg. Būdavo, ragočiais žemę pakniselioja Švnč. Kur palikai ragõčių – reikė[jo] parvežti į pastogę Dkš. 3. Pns, Alv įtaisas siūlams vyti, reketukas: Paieškok ragõčiaus ir nulenk siūlus Ad. 4. K gyvulys su ragais: Kas su ragais, tas ragočius J. Ein toliaus, pamatė ragõčių bekiūksantį, tokį didelį kaip slanį PP14. Bajorai iš viso aplinko užmušt ragočių girėn susirinko A1884,307. Kaip tik perkirto per pusę, iš grobų pradėjo išlįsti visokie vabalai, kirminai, ragočiai ir uodeguočiai MPs. 5. stulpas su šakomis puodynėms džiauti: Išnešk uzboną ant ragočiaus prieš saulę, tai išdžius Lš. ║ koks šakotas, su išsikišimais daiktas: Sutaiso tokius ragočiùs – bliukius ir su arkliu kulia vasarojų Grz. Eglelę iškas, tokį ragočių paims, kad būtų kai rankos turėt Pb. 6. prk. išdidus, pasipūtęs žmogus: ^ Bagočius ragočius irgi puikočius R. Bagočius ragočius ir piktočius VP8. 7. puotos dalyvis: Vadinas dar puotininkais, arba ragočiais S.Dauk. 8. prk. vertimasis per galvą, kūlvirtis, kūlys: Einam pasbovyt, geriausia ragõčiaus Mtl. Vaikai, einam ragõčiaus Mrs. Šiene ot gerai ragočiai vartyti! Lp. Bobom ragočius vartytie tai jau neišpuola Mrk. Viedma ragana ir nagais kapstos, ir pilvu šliaužia, ir ragočiu verčia – niekaip nepereina TDrIV260. Žiūrėk, kaip aš moku ragõčium verstis! Nmn. Vaikas nuo kalnelio ritasi ragočium Kt. Vaikas vis ragõčiais verčiasi Brt. Čia minkšta žemė, tai kad persiversiu ragočių – neinsitiksiu Mrk. Net galva užsisukė, kai perverčiau ragočių Vrn. Kap dav[ė] ragočių nuo šalinės, tai ir paskelt negalėj Pns. Nu, vaikai, kas padaris ragočių tep, kap aš? Rtn. ║ padėtis žemyn galva: O, kad pastatė ragõčių! Krs. Giedanti višta reikia verstie ragočium (galva žemyn, pasturgaliu aukštyn), kol vienas galas neguls an slenksčio LTR(dz.). ◊ per utėlė̃s ragõčių labai netoli: Per utėlė̃s ragõčių – daugiau nenužengia Dkš.