kūlaitis reikšmė

Kas yra kūlaitis? kūláitis sm. (1) DŽ; M 1. Vdk, Vl, Krok šiaudų ryšulys šiaudinio stogo pakraščiams dengti: Jūsų pastogės labai daug kūláičių – vėjas niekaip stogo neišplėš Ps. Neturiu nė kūlaičiukų pririšęs Dl. Dar kelius kūláičius numesk, ir bus gatavas stogas Srv. Kaip katė, užlipęs ant stogo, pradėjo plėšti kūlaičius ir mesti žemyn V.Kudir. 2. ppr. pl. Ar mažas šiaudų kūlys, dedamas į lovą vietoj čiužinio. 3. žabų ar karnų ryšulys: Kasdien sudegina po tris kūlaičius Ar. Sukapok žabus ir surišk į kūláičius Krk. Gal čia, Kazimier, pabūsi prie ugnies, aš einu kūláitį atsinešiu Pc. Užu mano pentinėlį penki skatikėliai, o už jaunas dienužėles trys karnų kūlaičiai JD614.