laidinti reikšmė

Kas yra laidinti? 1 láidinti, -ina, -ino, laidìnti, -ìna, -ìno K, NdŽ iter. leisti. 1. tr. tekinti, bėginti: Alų láidink dirbdamas, ale nepraskiesk J. 2. tr. mėtyti, šaudyti: Bet jie taip pat puikiai laidina ir strėles prš. 3. tr. leisti į vandenį, plukdyti: Pamarėliais jodinėjau, laivelius laidindams Zp. 4. tr. eikvoti, gaišinti: Sveikatą brangink, niekais nelaidink Jnš. 5. tr. leisti į puodą, dėti: Su šaukštu laidìna kleckus Dr. 6. refl. pasivaduoti: Mudu visą ganymo laiką laidindavovos Brs. 7. intr. BzF132 smarkiai važiuoti, joti, bėgti: Žandaras, … be kepurės laukan išbėgęs, ant savo arklio užšokęs, namon laidino BsV324. Šalin laidìnti KI286. Vadai, greita risčia laidindami, viens antrą pralenkti norėjo LC1880,51. Valdons, … ant … žirgo sėdėdams, … per laukymus laidina TP1880,39. ◊ gérklę laidìnti smarkiai šaukti, rėkauti: Ana laidìna gerklę (liežuvį) dainuodama J. Gaili ir pajuokianti laidina gerklę gegužė rš. Liaukis gerklę laidinęs, o užkris atvarslai ant nugaros (būsi mušamas) Vvr. liežùvį laidìnti 1. J rėkauti. 2. šmeižti, liežuvauti: Kiek Stankaus Barbė apei mumis liežùvį laidìna! Kal. Jei nenori, nelaidìnk par daug liežùvio, o gausi par luibas Plt. Parduosiu žuvį, pirksiu liežuvį – ant jaunų mergelių laidinsiu rš. 3. J niekus šnekėti, plepėti: Laidino be galo savo liežuvį ir tarės išmintingai darąs M.Valanč. Nelaidìnk liežùvio dėl tokio menko dalyko Rt. \ laidinti; atlaidinti; įlaidinti; išlaidinti; nulaidinti; palaidinti; perlaidinti; pralaidinti; prilaidinti
2 laidìnti, -ìna, -ìno NdŽ iter. leisti; daryti, kad atsileistų, atsigautų, drėkinti: Nuplaktus linus laidìna su šiltu vandeniu, kad būtų glotkesni Šv. Linus laidìna, kad būtų smagesni, svarbesni Tv.