męsti reikšmė
Kas yra męsti? 1 mę̃sti, meñčia (meñta), meñtė 1. tr. maišyti (miltus su vandeniu): Su samčiu męsk verėną, kad šoktum į kunkolus miltai bręsdami J. ║ Ps maišyti, plakti (salyklą darant alų): Paieškokit mentę, eisiu salyklą męsti Škn. Atnešk, Petriuk, aludinę rėčką, kur selyklą meñčia Kp. Užvirinkit vandenį, reiks salyklą mę̃sti Kair. Ar neturi mentės paskolyti? Męsiu alų Rz. 2. tr., intr. versti, rausti, ieškant ko: Ką tu ten mentì? Plt. Kadai ans meñta tų vokiškųjų kningų Slnt. Ka ir visą dieną menčiau, vis tiek tų piningų nebradau Vvr. Ko menti po tą stalčių? Šv. 3. tr. I drumsti: Drumstas vanduo, t. y. grumzdus, męstas, miešinas JI353. | refl.: Nieko to gilumo nė[ra]: kaip tik semi, [v]anduo mentas Žr. 4. intr. galvoti, tartis ką daryti: Bernai meñtė darbą mesti Sr. 5. intr. kilti, bruzdėti, maištauti: Tamstos galite męsti ir intriguoti su savo mieląja banda įsiręždami rš. | refl.: Ponai, nustokę baudžiavos, nestobuosis, ale męsis J. ◊ liežuviùs (su liežuviù) mę̃sti nešioti apkalbas, liežuvauti: Darbo ji jau nebimas, tik po sodą vaikščiodama liežuviùs meñta Grdm. Kaip kalė su liežuviù meñta Krš. vándenį mę̃sti painioti aplinkybes, kad būtų sunkiau susigaudyti: Jis tyčia meñia vándenį Rs. \ męsti; įmęsti; išmęsti; pamęsti; pramęsti; primęsti; sumęsti; užmęsti
2 męsti, menčia, mentė
męsti junginiai
- (iš)leisti, (iš)mesti, (iš)mesti, (iš)mesti, paleisti, (iš)mesti, versti, (nu)mesti, burtai mesti, lėtai ir aukštai mušti/mesti kamuolį/kamuoliuką, mesti (monetą), mesti burtus, mesti kamuolį, mesti monetą, mesti į šalį, nu(si)mesti, nuplėšti, nuimti, nublokšti/mesti į šalį