namininkas reikšmė
Kas yra namininkas? 1 naminiñkas (-inỹkas) sm. (2) aitvaras: Kad naminykas neneštų grūdų į kitą žmogų, reikia, pripylus aruodą, peržegnoti (priet.) Rgv.
2 naminiñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) 1. SD42, N, [K], Vl šeimynos narys, saviškis; namiškis: Aš iš kitur, o ãnas čia naminỹkas Dv. Būkit kap naminỹkės Rtn. Nes neesme svečiais ir ateiviais, betaig esme ... naminykai Dievo DP542. Ir žmogaus neprieteliūs bus jo paties naminykai BBMt10,36. Naminykai gimdytojai [baudžia] botagu, rykšte, o dvasiška vyresnybė žodžiu SE157. Anie visi tarnai ir naminykai jo visi intikėjo MP364. Ei, broli, broli, broleli mano, kam šovei volungėlę, namininkę paukštelę? JD85. O tas žvirblis naminykas neša gūžtą kamine LTR(Kp). | prk.: Kamiengalis -a- iš pat pradžių buvo namininkas tiktai nominaliuose kamienuose LTII39(K.Būg). 2. namų savininkas: Kurs savo namuose gyvena, tas naminiñkas J. Naminỹkui tai buvo stroko, kai užsidegė namai Gdr. 3. SD64 šeimininkas: Gaspadoriau naminyke, pasmeik mane (apynį) buiną TDrIV117(Viln). Išviliojai dukterėlę, visų darbų darbinykę, čielą naminykę LTR(Kp). Reikia gi ir naminykei bent vieną išgert Kp. Gyreis, svočiule, namų namininkė, darbų darbininkė J.Jabl. Kur pirmai svečiu buvo, tenai pradest būt naminyku SPII72. Žmona naminykė SD11. Raginimas maldosp namykščiosp, kurį turi daryti naminykas šeimynėlėsp ir vaikeliump savo PK15. Kad žinotų namininkas, ant kurios adynos vagis tur ateit, tada jaustų, o neduotų kast ing namus savo BtLuk12,39. Tada naminykas apsirūstavęs kalbėjo tarnui savam SE146. 4. kas turi ūkį, kilęs iš ūkio: Kas man ir naminỹkės – aš geriau instaisius (pasipuošus) Trgn. Naminỹkė merga vis naminỹkų piršlių laukia Prng. Naminykė ištekėjo už grytelnyko Tsk. Ta merga yra naminỹkė, neina tarnaut Srd. Namininkai turi karvių, kiaulių, paukščių, tai turi uždaralo Vaižg. 5. Dv kas saugo namus: Kas bus, kap išeisim visi pjaut? Ką paliksim ažu naminỹką? Arm. Mūsų senas Dominykas – tai geriausias naminỹkas (d.) Arm. 6. užkurys: Naminỹkas buvo tėvas Str. Ne kokia merga, ale naminyką gavo didelio veido (turtingą, įžymų) Švnč.
3 naminiñkas (-inỹkas), -ė adj. (2) namų darbo, naminis: Kitoniško muilo nebėr, tiktai naminỹkas Rm.