namiškis reikšmė
Kas yra namiškis? 1 namìškis, -ė smob. (2) K, J; R šeimynos narys, namų gyventojas: Ir dabar ji jau turėtų pamažu apsiprasti su ta mintimi – pasidaryti Karaliaus šeimoj namiškė I.Simon. Iš namìškių nė vienas nebuvo Dkš. Niekad nebara namiškių prie svetimų žmonių LTR. Namiškiams nieko nesakęs, išsirengė į kelionę BsPIII31. Parlėkė blezdinga, tiktai viena, kurią paregėjęs aš pažinau ir kaipo namiškę pasveikinau M.Valanč. Kas apie savuosius, o daugesn apie namiškius rūpesčio netur DP65. Kad bevalgant išeini, rasi namiškius susipešusius (priet.) Dov. ^ Svetimas į namus, namiškis pas kitus LTR(Grk). Nuo namiškio raktų neišdabosi M.
2 namìškis, -ė adj. (2) 1. gyvenantis šeimoje, šeimos namuose: Paklausė namiškės mergikės Žem. 2. J gyvenantis prie namų, žmogaus globojamas: Namiškis karvelis B. Avelės namiškės labai pažįsta savo piemenį brš. Namìškis gyvolis KII365. 3. su namais susijęs: Argi taip tinginiai esti reikaluose namiškiuose (buitiniuose), kaip silpni reikaluose išganymo? brš. Namiškis įstatymas R194. Namiškis sargas Sut. 4. vietinis, to krašto: Pradėjau rinkti ir džiovinti pažįstamąsias augymes dėl patiekimo sau žolinyčios (herbarium) namiškės P.