pasenėti reikšmė

Kas yra pasenėti? pasenė́ti, -ė́ja (pàseni, pàsena), -ė́jo intr. NdŽ; SD419, N, M 1. Rtr, DŽ, Pb, Šlčn pasidaryti senam, senesniam: Pasenėti, įsenėti SD440. Kai pàsena, tai niekam bevertas žmogus Brž. Kole jaunas žmogus – gražus; kap pàseni, pasdaro kap keverza Dglš. Pasenė́jo netekėjus Krs. Dukteres pasenė́ję Rš. Kai pasenė̃s, ir gaus pensiją Ob. Aš toj pirkioj ažgimus ir pasenė́jau Sug. Kad pasenė́ta tavę per šituos metus! Ds. Pirmoja verpėja ir audėja buvau, o dar̃ pasenė́[ja]u, aust neregiu, ė verpt da galiu LKT354(Str). Pasenė́jau ir negaliu panešt kojelių Klt. Kap jau pasenė́ja, tai reikia an trijų eit (lazda ramstytis) Nmč. Kaip tamsta pasenė́si, tų muzikų nebnorėsi nė girdėti Krš. Kodėl teip ūmai pasenėjai, nuskurdai? TS1901,4-5b. Kai jūs, sesės, pasenėsta, gailėsta jaunystės LTsII454. Nebus laiko mums linksmintis, kada jau pasenėsme Vnž. Dabar ant kraičių ir pasenėsi NS1388. | Kap pasenė́jo [gėlė], nežydi Pst. ^ Greit pasenėsi, kai daug žinosi J.Jabl(Sl). Kai jauna buvai, man patikai, kai pasenė́jai, kitam pažadėjai (pernykštė žolė) Užp. Kai mažas buvau, su rageliu triūbavau; kai paaugau, kalnus verčiau; pasenėjau – su ponais užu stalo sėdėjau, gėriau ir valgiau (jautis) LTR(Brž). 2. pasidaryti nebetinkamam per ilgą buvimą, vartojimą: Trobos ir jo apšepusios, pasenėjusios, o klojimo visai nebėr J.Paukš. Rūbai buvo pasenėję rš. Gatavykite sau mašnas nepasenančias, skarbą …, kur vagys neprieit BtLuk12,33. 3. išeiti iš mados, atgyventi: Tos pažiūros jau pasenėjusios rš. 4. pasidaryti nebešviežiam, netekti šviežumo: Kai pasenė̃s duona, gal nebus teip minkšta Ds. Pasenė́jusi duona, todėl sukietėjo J. Kai pàseni šito[ji] duona, da gardesnė Klt. Pasenė́[ja], gaižus [pasidaro] smetonas Grd. Pasenė̃s greit [žuvys] Dglš. 5. teis. per tam tikrą laiką įsiteisėti: Pasenėjo nusprendimu paskirta bausmė rš. \ senėti; apsenėti; įsenėti; nusenėti; pasenėti; persenėti; prasenėti; prisenėti; susenėti; užsenėti