paviršiai reikšmė
Kas yra paviršiai? 1 pavir̃šiai sm. pl. (2), paviršiaĩ (3b) 1. kokio nors skysčio viršutinis sluoksnis: Tik nupilk pãviršius no barščių, ba apipeliję Prn. Nugriebk pãviršius pirma, o paskum pilk kiaulėm Krs. Čia tik vieni paviršiùkai, pilk iš ano butelio, didesnio Rm. 2. Škn, Kair, Vl, Vlk saldi grietinė (pieno paviršiuje): Mūsų karvių pienas riebus, daug pavir̃šių ant pieno nusisto[ja] Gr. Įpilk pieno, tik su paviršiaĩs Brž. Nugriebk paviršiùs ir užbaldyk bulbes Pc. Suplyšusias lūpas tepk su pavir̃šiais, ir sugis Jnšk. Čia štai pavir̃šių įgriebiau į puodelio galą Jrb. Į taukus paviršiùkų įpilk – skaniau Vdžg. Su paviršė̃liais barščius baldo Jnšk. Kiekvienas gudrus būtų nugraibyt paviršėliùs Srv. ^ Kas nugriebė paviršius, tas tesugerie ir išrūgas Sln. | sing.: Be paviršio nebūt gardūs agurkai Ėr. Į arbatą paviršė̃lio pilasi Gs. Mažai suvalgo, mažai suragauna: pieno paviršėlį, medaus saldumėlį NS818.
2 paviršiái adv., paviršiaĩ žr. 1 pavirš: 1. Srj Paviršiái sausas šienas Mrk. Bulbos tik paviršiái sušalę, apačioj dar sveikos Vlk. Paviršiái pakasta dykio (šerno) [bulvės] Rud. Ravelukas ejo tik paviršiái Rud. Sniegas dar tik paviršiái, rogėm neseka (negalima) važiuot Vlk. Šapalai visai paviršiái plaukioja, nugara vandenį tep ir skiria Prn. Kad ir semia [viralą], tai tik paviršiái, kur riebiau, gardžiau Šil. Vinį įkaliau paviršiaĩ (negiliai) Smn. 2. Žž Tik paviršiaĩ knygą perskaičiau Tvr. Aš tik paviršiái jį pažįstu Lš. Tu viską paviršiaĩ darai, bet tik greičiau pabaigti Nč.