pieniškas reikšmė
Kas yra pieniškas? 1 píeniškas sm. (1) 1. pieno gaminys, produktas: Gerai, kas píeniško turi: i parsiduot, i sau užtenka Mžš. Mėsą patys suvalgo, o píenišką parduoda Pg. Reikia važiuot Druskinykuosa su píenišku Azr. ║ pienas: Karvė, stalde laikoma, daugesniai duoda pieniško neg ši, kuri, ant menkos ganyklos užleista, vos gal prisilaižyti IM1878,31. Pieniškas turi būti laikomas alinyčiose IM1878,31. 2. P, I iš pieno ar su pienu pagamintas valgis: Išvirk vakarui ko nors pieniško Ds. Anas parsidėjęs ant pieniško Ds. Tik iš píeniško valgau Kzt. Nei mėsiško, nei píeniško – tai vargas Dkš. Vaikas ieško pieniško ar meisiško po puodelius Nt. Seniau visą gavėnią be pieniško apseidavom Gs.
2 píeniškas, -a adj. (1) 1. pagamintas iš pieno ar su pienu: Valgis píeniškas J. Nevalgyti vienu sykiu mėsos ir pieniško valgio rš. Užsitūrėti nuo pieniškų arba meisiškų valgių P. píeniška n.: Jis nieko pieniška, nieko mėsiška nevalgo J.Jabl. Seniau píeniška būdavo mažiau Ėr. Ir píeniška, ir žalių daiktų valgau Grz. píeniškai adv.: Dabar gi vis daugiau píeniškai OG170. 2. suteptas pienu, pienuotas: Iš pieniško stiklo vandens atsigėriau Šts. Gal ji píenišką stiklinę mazgoja Vb. 3. K panašus pieną, kaip pienas: Grūzdo mėsa balta, sultys pieniškos, aštraus deginančio skonio rš. | balkšvas: Virš pievų pakibo tirštas pieniškas rūkas sp. Pro išsibarsčiusius krūmokšnius plūsta pieniška šviesa rš. Žalsva, pieniška, niauri jūra rš. Pieniškoje erdvėje nieko nesimatė rš. píeniškai adv.: Miglotais rytmečiais, kai pieniškai baltas rūkas slėpdavo viską aplinkui, ji neidavo su Šepkum toli rš.