pliuskė reikšmė

Kas yra pliuskė? pliùskė sf. (2), pliū̃skė (2) 1. Grž, Rz, Lnkv, Šd žr. 1 pliauska 1: Malkas pliuskėm skaldo Ėr. Atnešk į trobą kelias pliuskes malkų Šln. Ją (geldą) iš medžio pliùskės ištašo Žml. ^ Stovi pliuskė ant vandens – nė džiūna, nė pūna (liežuvis) Škn. 2. atskala, skeveldra: Stora skeveldra, o plona pliùskė atskyla nuo medžio J. Visas malkas ant pliūskes suvarė, ir gatava Ps. Matytum, kai trenkė perkūnas į medį, tai pliùskės iš medžio teliko Srv. Tenai ant skiedrynės yra pliū̃skių – atnešk ir pakurstyk ugnį Pc. Žiūrėk, kad pliùskė į akį nepataikytų Trs. 3. gabalas, skiltis: Radau gerą pliùskę [akmens], še pakišk [po grindų padėliu] Pg. Ledus suskaldom į pliuskès Kair. Nepjaustyk bulbų tokiom didelėm pliuskėm Ppl. 4. kas suplotas, plokščias: Ankštis, grūdas kaip pliùskė susiplojusi J. 5. NdŽ avižos grūdo kiautas, lukštas. 6. ppr. pl. sėlenos: Kanapių pliūskès kiauliums sumeta Šmk. Daug pliū̃skių šį kartą nuo pikliavimo liko Vl. Pliuskė (rugių) MitI231(Šd). 7. ppr. pl. pleiskana: Veidas pliū̃skėms pašiurpo Vl. Pilna galva pliū̃skių Vl.