prigimimas reikšmė
Kas yra prigimimas? prigimìmas sm. (2) 1. žr. gimimas 1: Jai iš prigimimo dvi eilės [dantų] dygo – jų išraut negalima buvo Skr. 2. žr. gimimas 3: Žmogaus prigimimas SD137. Vaikų toksai prigimimas, kad daro teip, kaip mato didžiuosius darant Ds. Toks jau buvo jų prigimimas Vaižg. Tokio jau anas prigimìmo Pls. Geras sveikas kūnas iž prigimimo SD101. Visokia žvėris iš prigimimo myli sau lygų DP529. Vienos kokios natūros, alba prigimimo BPII434. Kožnas pagal savo prigimimą BB1Moz1,12. ^ Prigimìmas traukia žmogų Ėr. Paprotys už prigimimą piktesnis M.Valanč. Pripratimas – antras prigimimas Ds. Prigimimas ne vežimas, neišversi Šll. Vilkas pavasarį permaino balsą, ne prigimimą TŽV607. 3. žr. gimimas 4: O varnai, tavo akys ir visas prigimimas tavo neišpasakytai puikiai išrodo! Tat. 4. žr. gimimas 5: Kaip tik lietelis šiltas palijo, tuoj prigimimas visas atgijo BM420. \ gimimas; apgimimas; atgimimas; įgimimas; išsigimimas; pagimimas; pergimimas; prigimimas; užgimimas