prigimti reikšmė

Kas yra prigimti? prigìmti, -sta, prìgimė 1. intr. gimti (ppr. ne pirmam vaikui šeimoje): Jau trečias vaikas prìgimė, ir vis berniukas Rdm. Do vienas vaikas nevaikščiojo, ir kitas prìgimė Slm. Vaikas prigémsta Šlčn. | Aš jau toks esu prigìmęs Vkš. Joks mokymas nepadarys prigimtą silpnaprotį protingą rš. | Jūs ne prigimėt čionai (ne čiabuviai esate) Šlčn. Esu prigimtas žemaitis Š. Jį už prigimtąjį (tikrą) sūnų priima DP207. ^ Koks prìgimė, toks ir mirs Gs. 2. intr., tr. SD184 kartu su gimimu įsigyti, įgimti: Pritiko kaip prigimęs Jnš. Iš motinos jis prigimė odos baltumą rš. Jiems toks prìgimė būdas K.Donel. Prigimtosios ydos J.Jabl. Avis tur neprietelį savo prigimtą ... tatai esti vilkas BPII220. Prigimta liga B. Ta liga jam prigìmusi K. Gaila prigimtos šalelės ir jaunos mergelės Gs. Prigimtas kraštas J.Jabl. Prìgimtas molis (čia pat iš žemių kasamas, ne atvežtas) Paž. Prìgimtas darbas jo yra árti J. Valgyti, gerti, miegoti, dirbti yra prìgimtas daiktas J. Lietuviai galėję naudoties savo prigimtąja (gimtąja) kalba LTI351. Girdime kožnas savo liežuvį prigimtąjį VlnE76. Be prigimtos meilės BtPvR1,31. Ir jų piktenybė jiems buvo prigimusi RBIšm12,10. 3. intr. priprasti: Juk aš prie darbo pripratusi, prigìmusi Plt. Jis prie barščių prigìmęs J. \ gimti; antgimti; apgimti; atgimti; įgimti; išgimti; nugimti; pagimti; pergimti; pragimti; prigimti; sugimti; užgimti