rikdyti reikšmė

Kas yra rikdyti? 1 rikdýti, rìkdo (rìkdžia), rìkdė caus. 1 rikti. 1. J daryti, kad rėktų, rėkinti: Kas juos rìkdžia, ko anys rėkia? Užp. | prk.: Muzikantas, retkarčiais atmesdamas geltonus savo plaukus ir atsilošdamas, iš visų jėgų rikdė armoniką rš. Dar kurį laiką ji rikdė radiją rš. Kiti spusteli tik dėl tvarkos, o tas rikdo garvežį, kol visą miestą prikelia iš miego rš. ║ mokyti smarkiai giedoti: Susivarė jis (vargonininkas) špitolėn „pavasarininkus“ ir kitokius jaunus žmones, rikdė juos prie atvirų langų taip, kad drebėjo miestelis J.Balt. 2. Š virkdyti: Kam tą vaiką taip rikdái, ka visa soda skleidas Krš. Nerikdýk vaiko – tegu sau turi Dkš. Kur rikdýsi tokį vaiką – reik pasupti Užv. Vaikus mažus rìkdo uždarę, palikę vienus Mžš. ^ Nerikdýtas ir nemokytas [vaikas] nebus geras Vlk. | refl.: Likus viena, rikdaũsi su vaikais Mrj. Elena su mažiuke kad rìkdosi, kad rìkdosi! Pc. Ką aš čia su tuo vaiku rikdýsiesiu Kt. Nustokit, ko rìkdotės! Alk. 3. DŽ daryti, kad verktų, bliautų, žviegtų ir pan.: Pagaunam paršą ir rìkdom, žvigdom, tada visos kiaulės subėga Mrc. Nerikdýk kiaulę, uždaryk tvartą Mrj. Katė rìkdo žiurkę Btg. Tą ožį rikdę rikdę par dieną, vakare paleidė į kūtę Sln. \ rikdyti; įrikdyti; išrikdyti; nurikdyti; prarikdyti; surikdyti
2 rikdýti, rìkdo (rìkdžia), rìkdė DŽ1 caus. 2 rikti. 1. intr. daryti klaidas: Šitą šaliką megzdama, labai rikdžiaũ Jon. 2. tr. klaidinti: Tu jo nerikdýk And. 3. intr., tr. trukdyti, kliudyti: Mamutė rašo, nelįsk, Adomuk, nerikdýk! Ant. Nerikdyk man skaityt Kp. Nereikia rikdýt, tegul skaito mergiotė Ut. Nutilk ir nerikdyk man mokytis! Aln. Nemaniau, kad tamstai rikdžiu – būč tylėjęs Vžns. Mes šnekam – [rašantį] rìkdom Dgč. Reikia pasiieškoti vietos tykios, kur niekas nekliūva ir mislies jam nerikdžia A.Baran. 4. tr. ardyti: Veselios rinka (yra), giminės veselijas rikdžia Kp. Lietus baisiai rìkdė kermošių Ds. Rikdyti tvarką rš. \ rikdyti; parikdyti; surikdyti