surikdyti reikšmė

Kas yra surikdyti? 1 surikdýti tr. suerzinus padaryti, kad lotų, bliautų, kvarktų ir pan.: Per sodžių eidamas naktį, visus šunis surikdžiaũ Pns. Žąsiną bevydamas, visas žąsis surìkdė Pns. | refl.: Kartais karvės susirikdžiusios ir ragus pasisūko, o sunkiai atskiri Rtn. \ rikdyti; įrikdyti; išrikdyti; nurikdyti; prarikdyti; surikdyti
2 surikdýti 1. caus. 2 surikti 1: Leisk, tuoj suskaitysiu gijas, tik tu nesurikdýk Ds. Kap lenkiškai užkalbdau, tai lietuviškai surikdaũ Grv. Bet kaip tik velniai užgirdo apie tą kalbant, tuoj surikdė jų kalbą BsPII218. 2. Š caus. 2 surikti 3: Tu visa surikdei J.Jabl. Kas čia surìkdė jų vestuves? Sl. | refl. DŽ1: Kartą piršlys su margu arkliu atvažiavo tėvams pranešti, kad vestuvės susirikdė, t. y. iširo rš. 3. tr., intr. sutrukdyti, sukliudyti: Atejo svečiai ir surìkdė, būč pabaigus siūt Ds. Mano pati šiandiej teip surìkdė pogulį Slm. Toliau nebeseka vagies, kad jau surìkdo Ob. Surikdeĩ jai skaitymą, eik šalin, nelįsk prie jos Ut. \ rikdyti; parikdyti; surikdyti