rūkinti reikšmė

Kas yra rūkinti? rūkìnti (-ýti K), -ìna, -ìno žr. rūkyti: 1. H, R, N Ką čia rūkinì po visus kambarius su ta balana! VšR. Greičiau mesk tą nuodėgulį ir nerūkìnk virtuvę! VšR. Rūkìna tais šiaudais Kb. Jie (baudžiauninkai) tuoj paėmė tą skrynią, nunešė į jaują ir tol rūkino, kol ta ponia jau neatsiliepė LTsIV208. ║ Kada rūkina, sako: „Rūkinu tavę, nebijok akių, neužlaikinėk pienų, kad tavę jokia neščėstis nesutikt“ LTR(Auk). | refl. SD168, K. 2. R286, K, I, LL274 Lašinių bei kumpių jau rūkìnt pakabintų žiemai pas būrus daugybė didelė kaba K.Donel. Būlo, pirtyj rūkìno lašinius ir kumpius Dv. Būdyta, rūkinta mėsa B480. Paskum rūkìnom tas žuvis Rsn. ^ Visas sudžiūvęs kaip silkė rūkinta Tat. | refl.: Mėsa rūkìnasi Krm. 3. Q406 Kaip nuneša in bažnyčią, tai kunigas rūkina BsPIV72. Pagal būdą kleboniškąjį ir kaip jam puolės rūkinti, įėjo jis į bažnyčią BbLuk1,9. Afieravojo teipag ir rūkino and aukštybių ir and kalnelių Ch2Kar16,4. 4. R313, N Seniau liulkom rūkìno Vlk. Senas bernelis liulką rūkino LTR(Lš). \ rūkinti; aprūkinti; įrūkinti; išrūkinti; nurūkinti; parūkinti; perrūkinti; prirūkinti; užrūkinti