saikstyti reikšmė

Kas yra saikstyti? 1 sáikstyti, -o, -ė Vdžg, Pkr, saikstýti, saĩksto, saĩkstė NdŽ, saikstýtis Als, Slnt 1. iter. 1 siekti 1: Padaryk dangą, kad galvijai nesáikstytum šieną par vartus į daržinę J. Ko čia sáikstai per galvas: jei nori duonos, paprašyk, ir paduos Srv. Ko tu čia sáikstai, ar neturi po nosia ką ėst! Skr. Kam tau saikstyt toj šaka, vis tiek nepasieksi Mtl. Tuoj ir atlėkus šarka, bėgiojanti apie juos, saikstanti iš jų rankų, ką jai kas duoda LTR(Sln). | prk.: Nereikia saikstyti tolimų gadynių A1884,221. | refl.: Nesáikstykis pats, paprašyk, ka paduotų Škn. Kur saikstáis visą laiką, jug nuversi i sriubą NmŽ. 2. intr. taikytis, tykoti: Aš sáiksčiau paklaust, ale neišdrįsau Rm. Insigėrė i sáiksto, ka su kita būt Tj. | refl.: Ko tu sáikstaisi apie duris: jei ko reikia, ineik, paprašysi ir gausi Rdm. Lapė prie kurapkų sáikstosi Mrs. Škac, jau sáikstaisi ant lentynos šokt! Rdm. Jis man sáikstosi galvą perkirsti Ss. Kur aš prieš tą kalną sáikstysiesiu – teip slidu Rdm. 3. intr. M, Rtr užsimoti, kėsintis: Sáiksto drožti Pc. Ko tu čia man sáikstai apie snukį! Pc. | refl. BŽ393, NdŽ, Rmš, Als, Slnt: Jijė sáikstos par galvą mušti J. Gali čia nesisáikstyt apie ausis – vis tiek tavęs nebijau Al. \ saikstyti; prisaikstyti; prisaikstyti; susisaikstyti
2 sáikstyti, -o, -ė NdŽ iter. dem. seikėti 1: Ūkininkas saikstė grūdus rš.
3 sáikstyti, -o, -ė NdŽ iter. 2 siekti; prisiekinėti: Jis sáiksto nekaltas esąs DŽ. Buto sargas saiksto nematęs jokių įtartinų žmonių rš. | refl.: Jie inkšdavo, dejuodavo, saikstydavos negalį mokėti rš.