šiurpčioti reikšmė

Kas yra šiurpčioti? šiùrpčioti, -ioja, -iojo intr. (tr.) K 1. K.Būg, Rtr, BŽ129, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ virpčioti, kiek drebėti: Aš drebu (man kūnas šiùrpčioja, man kraupu) iš šalčio KII149. Man kūnas šiùrpčioja tai bemislyjant KI385. Išsigandau, paskui visą kelią šiùrpčiojau Al. | prk.: Šiurpčioja žolė, krūpsi rš. Vėjui papūtus, šiurpčioja vandens klanas rš. 2. NdŽ nuo šiurpo tarpais darytis nelygiam (apie odą): Man oda šiùrpčioja KI484. Jų čia laikytas kalbas skaitant, mums oda šiurpčioja Kel1881,196. Oda šiurpčioja ... pamislyjus TP1880,52. ◊ širdìs šiùrpčioja ima baimė: Širdis šiurpčioja, tą bais didę bado bėdą įžvelgiant LC1880,17. Širdis šiurpčioja nuo to pamislyjus TP1880,47. šìrdį šiùrpčioti kelti baimę, šiurpinti: Dangujęsis tėvas t'apsaugoja nuo tokio išgąstingo, širdį šiurpčiojančio vargo LC1881,17. \ šiurpčioti; pašiurpčioti