skalauti reikšmė

Kas yra skalauti? skaláuti, -áuja (-áuna Smn, Šil, Sn), -ãvo 1. tr. Š, DŽ1 vandens srovei, bangoms tolydžio liesti, plakti, graužti: Upio vanduo skaláuja krantus J. Upė mūrą skaláuja KI61. Jūros ir vandenynai skalauja krantus sp. | prk.: Atsiminimų bangos skalauna mano krūtinę lyg krantą P.Cvir. 2. tr. R, MŽ431, N, K, L, Rtr plauti judinant vandenyje ar skalanduojant įpiltą vandenį: Skaláuti siūlus NdŽ. Talaškuoja, skaláuna grobus Škn. Koks ten skalbimas nebėgančiam vandeny: pradedi skaláut, ir susidrumsčia Srv. Skalãvo rūbus Ad. Indus, butelius skaláuti DŽ1. Gilūs šaltinaičiai, šaltūs vandenaičiai, tę mergelė lelijėlė drobeles skalãvo, rankeles mazgojo (d.) Vs. Skalauju, skalbiu, plaudžiu SD254. Jeigu virta yra vario sūde, tada bus šveistas ir skalautas vandenyj Ch3Moz6,28. | refl. K: Mazgojausi, prausiausi, skalavausi, bet tai buvo tuščias darbas Mš. 3. tr. DŽ1 plauti gargaliuojant, judinant skystį burnoje: Daktaras liepė su tais vaistais gerklę skaláuti Up. Kiekvieną dieną skaláuk burną Brs. | prk.: Šviesiausias kunigaikšti, jo burna skalauti prašos (apie nešvankėlį) B.Sruog. 4. tr. Sut, DŽ, Lz, Kls, Kpč, Ūd, Kš skalbti, mazgoti, velėti: Skaláuna – tai rankom gniaužo, trina, o plaudžia – patąso ir pakaria an tvorų LKKXIII22(Grv). Ji gi jam valgyt nestrajina i rūbų neskaláuna Ktv. Lietaus vandeny gerai skaláuti Smn. Važiuojam į ežerą baltinių skaláut Srj. ^ Keturios bobos vieną maršką skaláuna (keturi kampai dūminėje pirkioje) Jz. 5. intr. kliunksėti: Testa pilvas jums neskalaus O. | refl.: Pilvas bėgant talaškuojas, skalaujas J. Skalaujasi alus lėgerėj B804. 6. tr. impers. prk. paleisti vidurius: Va jį jau kelinta diena skaláuna: ką suvalgė, tai ir išvaro Arm. Jį net su kraujais skaláuna Arm. ^ Nuo alaus pilvą skalaus Švnč. 7. intr., tr. Grv šnek. liežuvauti, apkalbėti: Bobos nenusitveria darbo, tik po kaimą skaláuja Alk. Kad nemisliji jos imt, tai pats savę nesišunin', kad tavę visa ūlyčia neskaláutų Ml. 8. tr. šnek. mušti, perti: Sustvėrė Vytuką ir, paguldžiusi kniūbsčią ant lovos, ėmė jį savo ranka skalauti rš. ◊ gérklę (dantìs) skaláuti gerti, girtauti: Einam dantų̃ skaláut Lp. Florijonas, sunėręs du pirštus, spragtelėjo sau pakaklėn. Atseit, anie skalauja gerkliukes J.Dov. liežuviù (liežùviais DŽ1, liežiùviais, [su Vv] liežiuviù Gž) skaláuti DŽ1 šmeižti, apkalbėti: Susieina ir skaláuja liežiùviais Mrj. Tai jau gera te i merga, kad ją visi skaláuna liežiùviais Ml. Skaláuja liežiuviù per dienas Gž. nùgarą skaláuti DŽ1 mušti, perti: Jei tu man neatiduosi stebuklingojo staliuko ir aukso asilo, lazda vėl ims tau nugarą skalauti J.Balč. \ skalauti; apskalauti; atskalauti; išskalauti; nuskalauti; paskalauti; perskalauti; praskalauti; priskalauti; suskalauti

skalauti sinonimai

skalauti junginiai

  • (iš)skalauti, skalauti gerklę, skystis burnai skalauti
Ką reiškia žodis skalautojas? Visi terminai iš raidės S.