skradžiai reikšmė
Kas yra skradžiai? 1 skrãdžiai adv. 1. DŽ, NdŽ, FrnW813, Knv kiaurai: Per visą pirštą skrãdžiai perpjoviau Mrs. Sprandus nusisukę, jie prasmego skradžiai, dingo be žymės S.Nėr. Čičinsko dvaras skrãdžiai į žemę įsmego Tršk. Gal skrãdžiai žemėn dingo?! Ob. ^ Nevaryk skrãdžiai, paskiau neturėsi ir pradžiai Trgn. Nedavei, Dieve, riekės, kišk skradžiai ir trupinius LTR(An). 2. labai daug: Skrãdžiai prisrinkau – kiek šimtų, ale ką – vis, regis, i reikia Ml. Teliokų skrãdžiai. – O kiekgi? – Vienas Skdt. ║ labai toli: Išvežė kur skrãdžiai, ir nebegrįžta Ml. ║ labai, be galo: Ūkis buvo skrãdžiai didelis, ganyt sunku Trgn. ◊ eĩk (tu) skrãdžiai toks plūdimas: Eĩk anos skrãdžiai, tos vištos! Lel. Eĩk ana skrãdžiai, aš nenoriu! Rš. Eik tu skradžiai nuo mano galvos! LTR(Slk). Eĩk anys skrãdžiai, tokie šokiai! Trgn. Nereikia ana (degtinė) gert, eĩk ana skrãdžiai! Mlk. kad (tave) skrãdžiai toks plūdimas: Kad taũ skrãdžiai, kaip nusgandau! Lel. Kad taũ skrãdžiai, kaip koją nusimušiau! Mlt. Tai dantes, kad anys skradžiai! (apie šunį) KlbIV89(Mlk). Jau vė (vėl) varnos skraido, kad anos skradžiai KlbIV89(Mlk). Uodai tai pradės ėst, kad anys skrãdžiai! Ob. Kad taũ skrãdžiai, sarmata! Str. kad (tu) [kur̃] skrãdžiai [žẽmėn, žẽmėsna] nueĩtum (prasmègtum) toks plūdimas: Kad tu skrãdžiai žẽmėsna nueĩtum! Psn. Kad ji skrãdžiai nueĩtų, ta degtinė! Prn. Kad tu skrãdžiai žẽmėn nueĩtum! Dl. Kad ana kur̃ skrãdžiai prasmègt! Dglš.
2 skrãdžiai praep. su gen. ir acc. DŽ1 kiaurai (per ką): Gavėnia jau ėjo į pabaigą, dėl to rogių pavažos smego skradžiai sniegą J.Balt. Ratai lenda skradžiai žemę Srj. Velnias nuejo skrãdžiai žemių Slk. Kai numirsi, i nueisi skrãdžiai žemę Dglš. ◊ eĩk (tu) skrãdžiai žẽmę (žẽmės Gdr, žẽmių Slk) KlbIV89(Mlk) toks keiksmas: Eik tu skradžiai žemę nuo mano galvos! BsMtI33. kaĩp (tarýtum) skrãdžiai žẽmės (žẽmę) [prasmègti] be ženklo, be pėdsako, visai (dingti, prapulti): Jis dingo, tarytum skradžiai žemės prasmego rš. Prapuolė kaĩp skrãdžiai žẽmę Sdk. kad (tu) kur̃ skrãdžiai žẽmę (žẽmės Kpč) Vs toks plūdimas: Kad jis kur̃ skrãdžiai žẽmės – išėjo ir nepareina! Prn. kad (tu) skrãdžiai žẽmės (žẽmę, svíetą) nueĩtum (nugarmė́tum DŽ1, pranỹktum Zr, prasmègtum Mrj) toks plūdimas: Kad tu prasmegtum skradžiai žemės, prakeiktasai! rš. Kad anas skrãdžiai žẽmę nugarmė́tų, kaip man nusbodo! Užp. Kad tu skrãdžiai žẽmę prasmegtái! Krok. Kad tu, bjaurybe, skrãdžiai žẽmę nueĩtum! Kt. Kad tu skrãdžiai svíetą nueĩtum! Krsn. nórs skrãdžiai žẽmės prapùlk sakoma, patekus į nemalonią, gėdingą situaciją: Tokią sarmatą apturėjau – nórs skrãdžiai žẽmės prapùlk Upn.