šlepsėti reikšmė
Kas yra šlepsėti? šlepsė́ti, šlèpsi (šlèpsia), -ė́jo intr. Š 1. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, GrvT32, Dkš, Alk, Plv, Al, Lp, Sdk pamažu eiti basam ar apsiavus minkšta avalyne, velkant kojas: Šlèpsi po stubą su čempėm Prn. Kurgi šlepsì teip vėlai? Sv. Aš einu, savo žingsnius girdžiu i klausau, a niekas nèšlepsia iš paskui Jrb. Visi tik nutilo, nebèšlepsi niekas Pnd. Tokis purvynėlis, kap bus ir šlepsė́t Nmn. Tu jauna šlepsi kasdien vyžuota, o aš bernytis trept čebatuotas LTR(Sn). ║ Nč, Kb sukelti duslų garsą smukinėjant apavui, velkant kojas: Vyžai netrepsi, ale tik šlèpsi Jz. Per slenkstį ejo [našlys] ir susturėjo. Per trobą ejo, vyžai šlepsėjo LTR(Švn). 2. DŽ, NdŽ, Dglš, Knv negražiai, čepsint valgyti ar ėsti, vatuloti, vobuloti: Dantų nėr, tai šlèpsi šlèpsi Vrn. Kiaulė kad ryja, net šlèpsi Dgl. 3. krintant, atsitrenkiant sukelti duslų garsą: Varlės kaip kultuvės tik šlèpsi Slk. Kad ėmė uodegom šlepsė́t [palšos] po bučių, ažpylė akis, nematau, kur eit Ob. | Kulkos šlepsėjo vis arčiau rš. 4. Ėr kalbėti (ppr. lenkiškai): Močia, būdavo, atvažiuoja, tai abudu ir šlèpsi lenkiškai Dkk. \ šlepsėti; apšlepsėti; atšlepsėti; įšlepsėti; iššlepsėti; nušlepsėti; pašlepsėti; prašlepsėti; prišlepsėti; sušlepsėti; užšlepsėti
šlepsėti junginiai
- šliurinti, šlepsėti