šlėti reikšmė

Kas yra šlėti? šlė́ti, šlẽja (-ja Slm), -jo 1. Sut, A.Baran žr. šlieti 1. 2. Bd, Kč, Srj žr. šlieti 9: Kad pasakiau, tai tylėk, ba kad šlė́siu, tai žinosi, kuoj Dievas vardu Ūd. 3. tr. Lš, Bd blokšti, trenkti: Kad aš tave šlė́siu! Lp. Jis, sako, drūtas, bet aš jį šlėtáu Švn. Kap šveitė viedrą vandinio, tik pateškėj[o] tas vanduoj, in mane kap šlė́j[o]! Kpč. ║ versti, griauti: Mano galva svaigsta, kai einu, tai mane šlẽja in šoną Vrn. ║ sviesti, šveisti: Šlė́jau šimtą litų ir turiu eilią Šlvn. 4. refl. Lzd, Lš virsti, griūti: Kap šlėjaũs, vos rankos neišsimušiau Vs. 5. refl. žr. šlieti 10 (refl.): Tik jau šlėjõsi ąžuolas griūt, Jonelis fur ir nuskrido su žąsimi (ps.) Dv. 6. refl. eiti kur nors: Kur nūnai šlė́sitės? Dv. 7. intr. smarkiai lyti, pilti, žliaugti: Kad šlẽja, tai šlẽja [lietus]! Lp. 8. intr. smarkiai ką daryti, dirbti: Kad šlė́j[o] Žadreika tai šlė́j[o]: du pudu druskos iš karto nupirko Lp. Ką čia man reiškia, kai šlėsiu, tai ir nėra! Kpč. \ šlėti; atšlėti; įšlėti; išsišlėti; nušlėti; pasišlėti; prišlėti; sušlėti