sliaukti reikšmė

Kas yra sliaukti? sliaũkti, -ia, -ė Š 1. intr. DŽ pamažu tekėti: Šitas upelis vasarą, kai išdžiūsta, tai tik tik sliaũkia Ktk. Kad nebegalima iškast: žvyras su vandeniu sliaũkia, ir gana Sdk. Per kiaurus metus iš tyrulio sliaukia rudas vanduo Mt. 2. intr. NdŽ šliaužti: Kirmėlė, gyvatė sliaũkia J.Jabl(Pšl). Žaltys sliaũkia žeme DŽ. 3. tr. DŽ versti žemyn šliaužiant: Sliaũkia šieną, nuolat laipiodamas DŽ1. 4. intr. be perstojo eiti: Ale tai kad sliaũkia žmonės miestelin – vienodai! Gdl. 5. intr. NdŽ mušti, pliekti: Kiškis atsisukęs sliaukė par ausį LMD. 6. intr. sliuogti, lipti: Sliaukiaũ aukštyn stulpu J. Aure ans sliaũkia į medį J. 7. tr. NdŽ, DŽ nuo paviršiaus šluoti, braukti, šliaukti (varpas nuo javų). \ sliaukti; nusliaukti; persliaukti; prisliaukti; susliaukti; užsliaukti