sluogas reikšmė

Kas yra sluogas? slúogas sm. (3) BŽ97, DŽ, Kv, sluõgas (4) Als, Ms, Slnt; Rtr 1. ppr. pl. N, [K], D.Pošk kartis, lenta, rąstas ar akmuo linams markoje prispausti ar ką kitą prislėgti, slėgas: Nunešk sluogų linams į marką įspausti Rt. Ant virbų antdedi sluogus, ant sluogų – kūlius Kl. Važiuok atvežti sluogų̃, reik apsluoguoti marką Pln. Ans sluogavo linus su sluogaĩs: su akmenimis, rąstais, velėnomis, kad nekiltum iš markos J. Nuimk nuo markos slúogus KlvrŽ. Sumerkti sumerkiau visus [linus], bet tik pritrūkau sluogų̃ Vvr. Paieškok gero slúogo ant kopūstų uždėti Lkv. Užsidėk ant ekėčių slúogą, kad sunkesnės būtų, kad geriau išekėtumei Šv. Žodis tas paeita nu sluogo, tai yra akminies, kuriuomi apslėg silkes ar mesą S.Dauk. Lamas buvo prijaukinusys ir vieto[je] ašvienio y[ra] dėvėję sluogams čiūžti S.Dauk. | Aš … turiu amerikonišką sraigio sluogą, arba presą LC1884,21. | prk.: Rūpesčių sluogas rš. ^ Kaip varlės an sluogo susisėdusios Plt. 2. didelis krovinys: Prekėjas, kuriam sluogas laivo prival, retai ko begauna S.Dauk. 3. DŽ1 geol. žemė, slenkanti šlaitais žemyn, slankius. 4. slogutis: Tas slúogas didžiausis, nuspaus DūnŽ. ◊ kaĩp slúogas 1. labai (sunkus, riebus) (apie žmogų ar gyvulį): Vaikas smagus kaip sluogas KlvrŽ. Pundinės (pūdo svorio) žąsys kaĩp sluogaĩ – tokios riebios Šts. 2. labai (nejudrus, nuvargęs) (apie žmogų): Slinkas kaip sluogas Ggr. Kaip sluogas parejau sergąs ir nuvargęs iš budynės Šts. 3. labai (įkyrėjo, atsibodo): Įkyrėjo mums tas kaĩp slúogas Plt. kaĩp slúogas nuslū́go labai palengvėjo, pasidarė ramu: Apsidirbau – kaĩp slúogas nuslū́go DūnŽ. kaĩp varlė̃ į slúogą (ant slúogo) labai įkyriai (lenda, kabinasi, kariasi): Nesikabink kaĩp varlė̃ į slúogą Žlb. Kabinas kaip varlė ant sluogo Ggr.